Dažniausios darbo ir poilsio režimo klaidos
Dauguma darbo ir poilsio režimo pažeidimų padaroma ne iš blogos valios, o dėl netiksliai suprastos taisyklės. Žemiau – šešios klaidos, kurios kartojasi dažniausiai, ir kaip jų išvengti.
1. Vairavimo diena laikoma kalendorine para
Dažniausia klaida. Reglamente 561/2006 diena nėra laikotarpis nuo vidurnakčio iki vidurnakčio. Vairavimo diena skaičiuojama nuo vieno kasdienio poilsio pabaigos iki kito pradžios, todėl nauja diena gali prasidėti bet kuriuo paros metu.
Vairuotojas, pradėjęs 22 valandą ir vairavęs iki 4 ryto, nepradeda naujos dienos vidurnaktį. Visos tos valandos priklauso tai pačiai vairavimo dienai, ir dienos limitas jau naudojamas.
2. Pertrauka dalijama ne ta tvarka
45 minučių pertrauką galima padalyti į dvi dalis, bet tik viena tvarka: pirma bent 15 minučių, po jos – bent 30 minučių. Atvirkščiai neveikia. Padarius pirma 30, o paskui 15 minučių, taisyklė laikoma nesilaikyta, nors bendra trukmė ta pati.
Taip pat svarbu, kad tarpinės trumpesnės pertraukėlės nesumuojamos. Trys po 15 minučių nėra 45 minučių pertrauka.
3. Pamirštamas dviejų savaičių limitas
Vairuotojai gerai žino dienos limitą ir dažniausiai – savaitės. Apie 90 valandų per dvi savaites iš eilės prisimenama rečiausiai, o būtent ši riba dažnai suveikia pirmoji.
Pavyzdys: praėjusią savaitę vairuota 46 valandas, šią – 40. Savaitės limitas dar leidžia 16 valandų, dienos limitas – 10, bet dviejų savaičių riba palieka vos 4 valandas. Tokius atvejus ir parodo režimo skaičiuoklė – ji nurodo, kuris iš trijų limitų jus riboja.
4. Praleidžiamas savaitinio poilsio terminas
Savaitinis poilsis turi ne tik trukti pakankamai ilgai, bet ir prasidėti laiku. Naujas savaitinis poilsis privalo prasidėti ne vėliau kaip pasibaigus šešiems 24 valandų laikotarpiams nuo praėjusio poilsio pabaigos – tai yra per 144 valandas.
Jei praėjęs poilsis baigėsi pirmadienį 6 valandą ryto, naujas turi prasidėti ne vėliau kaip sekmadienį 6 valandą ryto. Vairuotojas gali būti nepažeidęs nė vieno vairavimo limito ir vis tiek gauti baudą, jei poilsį pradėjo bent valanda vėliau.
5. Neskaičiuojami sutrumpinti poilsiai
Kasdienį poilsį galima sutrumpinti nuo 11 iki 9 valandų, bet ne daugiau kaip tris kartus tarp dviejų savaitinių poilsio laikotarpių. Ketvirtas sutrumpinimas jau yra pažeidimas.
Atskira painiava – padalytas poilsis. Jį galima skaidyti į 3 ir 9 valandas, tačiau tada bendra trukmė yra 12 valandų, o ne 11. Padalytas poilsis nėra sutrumpintas poilsis ir į tris leidžiamus kartus neįskaitomas.
6. Reguliarus savaitinis poilsis praleidžiamas kabinoje
Reguliaraus 45 valandų savaitinio poilsio transporto priemonėje leisti negalima. Tinkamą nakvynę su miegojimo ir sanitarinėmis patalpomis privalo apmokėti darbdavys. Sutrumpintą 24 valandų savaitinį poilsį kabinoje praleisti galima, jei transporto priemonė stovi tinkamoje vietoje.
Prie to prisideda ir grįžimo taisyklė: darbas turi būti organizuotas taip, kad kas keturias savaites vairuotojas galėtų grįžti į gyvenamąją vietą arba darbdavio veiklos centrą.
Kaip sumažinti klaidų tikimybę
Praktiškai padeda trys įpročiai. Pirma, sekti ne tik dienos, bet ir savaitės bei dviejų savaičių sumas. Antra, užsirašyti, kada baigėsi paskutinis savaitinis poilsis – nuo to skaičiuojamas ir 144 valandų terminas, ir sutrumpinimų skaičius. Trečia, tikrinti režimą prieš pradedant reisą, o ne tada, kai limitas jau arti.
Visus tris rodiklius vienu metu galite pasitikrinti darbo ir poilsio režimo skaičiuokle. Jei norite geriau suprasti skirtumą tarp vairavimo ir bendro darbo laiko, skaitykite darbo laikas ir vairavimo laikas.