Darbo laikas ir vairavimo laikas: kuo jie skiriasi

Vairuotojai dažnai mano, kad jų darbą reglamentuoja viena taisyklių sistema. Iš tikrųjų jų yra dvi, jos galioja vienu metu ir riboja skirtingus dalykus. Viena riboja, kiek galima vairuoti, kita – kiek galima dirbti. Tai, kad neviršijote vairavimo limito, dar nereiškia, kad neviršijote darbo laiko.

Du skirtingi teisės aktai

Vairavimo trukmę, pertraukas ir poilsį nustato reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Būtent jį tikrina pareigūnai kelyje pagal tachografo įrašus, ir būtent jo ribas – 9 arba 10 valandų per dieną, 56 valandas per savaitę, 90 valandų per dvi savaites – vairuotojai žino geriausiai.

Darbo laiką atskirai reglamentuoja direktyva 2002/15/EB. Ji taikoma visiems mobiliesiems kelių transporto darbuotojams ir nustato, kiek iš viso galima dirbti, neatsižvelgiant į tai, kiek iš to laiko praleista prie vairo.

Kas įskaitoma į darbo laiką

Darbo laikas yra platesnė sąvoka nei vairavimas. Į jį įeina ne tik kelias, bet ir kita veikla, susijusi su reisu:

• vairavimas;
• krovimo ir iškrovimo darbai;
• pagalba keleiviams įlipant ir išlipant;
• transporto priemonės valymas ir techninė priežiūra;
• darbai, susiję su dokumentais, muitinės ir sanitarinėmis procedūromis.

Atskirai vertinamas vadinamasis buvimo darbo vietoje laikas – laikotarpiai, kai vairuotojas neprivalo likti darbo vietoje, bet turi būti pasirengęs pradėti darbą, ir kurių trukmė iš anksto žinoma. Toks laikas į darbo laiką paprastai neįskaitomas, tačiau jį būtina fiksuoti.

48 valandos vidurkiu ir 60 valandų riba

Pagrindinė taisyklė: vidutinis savaitės darbo laikas negali viršyti 48 valandų. Atskirą savaitę galima dirbti daugiau – iki 60 valandų – bet tik tuo atveju, jei per keturių mėnesių laikotarpį vidurkis neviršija tų pačių 48 valandų.

Praktikoje tai reiškia, kad intensyvi savaitė turi būti kompensuota ramesne. Vairuotojas, kelias savaites iš eilės dirbantis po 58–60 valandų, pažeidžia taisyklę net tuo atveju, jei vairavimo limitų neviršijo nė karto.

Pertraukos: dvi skirtingos taisyklės

Čia painiavos daugiausia, nes pertraukų reikalavimai skiriasi.

Pagal vairavimo taisykles po 4 valandų 30 minučių vairavimo privaloma bent 45 minučių pertrauka, kurią galima padalyti į 15 ir 30 minučių dalis būtent tokia tvarka.

Pagal darbo laiko taisykles pertrauka priklauso nuo bendro darbo laiko: jei dirbama nuo 6 iki 9 valandų, privaloma bent 30 minučių pertrauka, o jei daugiau kaip 9 valandas – bent 45 minutės. Be to, negalima dirbti ilgiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos.

Šios taisyklės galioja kartu. Vairuotojas, kuris keturias valandas krovė ir dvi valandas vairavo, vairavimo pertraukos dar neprivalo, bet darbo laiko pertrauką jau turi padaryti.

Naktinis darbas

Jei per parą dirbama naktį, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Tai griežtesnė riba nei įprasta, ir ji taikoma visai darbo dienai, o ne tik nakties valandoms.

Ką tai reiškia praktiškai

Vairuotojui verta sekti abu rodiklius. Tachografas fiksuoja ir vairavimą, ir kitą darbą, todėl duomenys apskaitai yra. Problema paprastai kyla tada, kai kitas darbas – ilgas krovimas, laukimas terminale, dokumentų tvarkymas – tachografe pažymimas neteisingu režimu arba visai nefiksuojamas.

Kiek dar galite vairuoti pagal reglamentą 561/2006, greitai patikrinsite darbo ir poilsio režimo skaičiuokle. Ji vertina vairavimo limitus, pertraukas ir poilsį, tačiau darbo laiko direktyvos ribų neskaičiuoja – jas reikia sekti atskirai kartu su darbdaviu.

Jei kyla klausimų dėl reiso apmokėjimo, o ne dėl laiko, žiūrėkite kas yra dienpinigiai arba pasiskaičiuokite, kiek liks į rankas, atlyginimo skaičiuokle.